Protmūšis. Komunikacija. Ir turtingi Rykantai

Atvažiavus į Rykantus, žinojau, kad čia yra daug gamtos, bažnyčia, paštas ir keletą kartų mažiau žmonių nei Vilniuje. Pradėjus čia dirbti, niekaip nesupratau Jurgitos vizijos ir pasirinkimo savo veiklą įprasminti būtent čia: Kodėl Rykantai? Ar jie yra kažkas daugiau nei tik kaimas, esantis pusiaukelėje Vilnius–Kaunas? Na, pripažinkime, jei apie Rykantus sužinojote tik šiandien, skaitydami šį įrašą, greičiausiai, jau naršote Google ieškodami atsakymo arba vis dar svarstote, kur jums buvo girdėtas šis kaimo pavadinimas. Panašiai dariau ir aš, nes Rykantai man buvo girdėti tik kaip dar viena stotelė, kurioje stodavo Vilnius–Kaunas traukinys.

 

Galite įsivaizduoti mano reakciją, kai pabendravusi su vietiniais, čia gyvenančiais žmonėmis, sužinojau, jog Rykantai nėra tik mažas kaimas, kurį kelis kartus per dieną aplenkia begalės automagistralėje skubančių automobilių. Rykantai – tai kaimas su įdomia istorine praeitimi: svarbiausiais mūšiais, Oginskiais, lobiais, Napoleono apsistojimu čia ir net L. Tolstojaus paminėjimu romane „Karas ir taika“. Tikriausiai dabar jūsų antakiai, iš nuostabos, iškilę taip aukštai, kaip buvo iškilę ir mano, pirmą kartą išgirdus šiuos pasakojimus, – nenuostabu. Juk, ne kiekvieną dieną sužinome, kad kaime gali slypėti tiek istorijos.

 

Žinoma, taip sėdėti ir aikčioti iš nuostabos buvo galima ilgai, tačiau nusprendėme, kad nuostabos negalime pasilikti tik sau, ir šią informaciją reikia kur nors panaudoti. Norėjome, kad apie Rykantų istorinę praeitį žinotumėme ne tik mes, ne tik rykantiškiai, tad nusprendėme sukurti protmūšį, arba Rykantų pašto iššūkį. Protmūšis turėjo atskleisti įdomiausius faktus apie Rykantus ir, svarbiausia, kelti pasididžiavimą jais. Taigi, su vietos bibliotekininkės Barbaros Jocienės surinkta ir pasidalinta medžiaga, ir su Lino Savickio gebėjimu formuluoti suktus klausimus, kibome į darbus. 

 

Ar Rykantų pašto iššūkis buvo iššūkis ir mums?

Prisipažinsiu, kad vos pradėjus šį projektą, šiek tiek jaudinausi, jog klausimai bus per sunkūs ir žmonės, pavargę po ilgos darbo dienos, nenorės sukti galvos ieškodami atsakymų. Todėl, jei būtų galima taip pavadinti, kartu su Jurgita ir Viktorija teko strateguoti: kokį protmūšio klausimą reiktų viešinti? Galbūt, kai kurių klausimų reiktų atsisakyti? Jei pirmasis klausimas buvo sunkesnis, galbūt dabar reiktų paviešinti lengvesnį, kad žmonės neišsigąstų? Buitiškai tariant, šioje vietoje buvo reikalų. 

 

Kaip mums pasisekė komunikacija?

Kalbant apie komunikaciją, ilgai galvojau nuo ko reiktų pradėti ir kaip ją geriau apibūdinti. Tikriausiai, kad su komunikacija sekėsi „visaip“.

 

Pirmasis klausimas susilaukė daug palaikymo ir reakcijų: sulaukėme net keleto skirtingų atsakymo variantų. Panašu, kad nemažai daliai žmonių buvo įdomu, kas gi yra bendro tarp Rykantų, Niujorko ir Olandų tapytojo Rembranto? Džiaugėmės tokiu žmonių įsitraukimu, gausiais pasidalinimais Facebook platformoje ir net gautu teisingu atsakymu!

 

Tačiau po to ėjęs antrasis klausimas turėjo, kur kas mažiau reakcijų ir, deja, nei vieno teisingo atsakymo. Galbūt klausimas buvo per sunkus? Pripažinkime, kad greičiausiai ne kiekvienas, ramiai „skrolindamas“ Facebook ir pamatęs protmūšio klausimą, nori bėgti ieškoti atsakymo. Turėjome būti pasiruošę ir kartais ne tokiam aktyviam žmonių įsitraukimui, o ypač su paskutiniuoju klausimu – panašu, kad tuo metu protmūšis atrodė, kaip jau spėjęs išsisemti dalykas. Dabar, rašydama šį tekstą, svarstau, kad gal pasirinktas formas buvo netinkamas? Galbūt su klausimais reikėjo pateikti ir keletą galimų atsakymų variantų? O gal taikėmės ne į tą auditoriją?

 

Na, bet nusivalykime ašaras ir neverkšlenkime, juk sakiau, kad sekėsi „visaip“. Vadinasi, kad buvo klausimų, į kuriuos žmonės rasdavo ne tik teisingus atsakymus, bet ir svarstė, klausė, reiškė savo nuomonę, kėlė diskusijas, kodėl atsakymas galėtų būti vienoks ar kitoks. Galime sakyti, kad tai buvo didžiausias pasisekimas. Pagalvokite, ar dažnai matote žmones, diskutuojančius apie mažo kaimelio istorinę praeitį? Vargu. Na, o Rykantai – kaimas, kuriame gyvena ne daugiau trijų šimtų žmonių, tai sugebėjo. Galiausiai, žmonės, kurie neseniai atsikėlė ir galvojo, kad gyvena įprastoje sodo bendrijoje (Valai, Vosyliukai, Stirniai, Semeniukai..), suprato, jog gyvena kaimuose su gilia istorija.

 

Dar vienas pasisekimas – LRT susidomėjimas šiuo projektu. Dar ir dabar, rašydama šį tekstą, negaliu atsidžiaugti, jog Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija panoro bendradarbiauti su mumis. Taip, gegužės 16 d. PROTOTO žaidimo programėlėje galėjote sudalyvauti teminėje viktorinoje apie Rykantus!

Čia galite rasti klausimus:

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000341195/lrt-prototo-kokiai-seniunijai-priklauso-rykantu-kaimas

 

Taigi, daug įdomių dalykų nuveikėme su šiuo projektu! Tačiau mes nestovime vietoje ir pakalbėję apie Rykantų istoriją, dabar norime pakalbėti ir su žmonėmis.

Jau greitai: tinklalaidė - „Rykantų pašto laiškai“

Karina